Parkas

Panemunės parko kompozicinis centras – iš želdinių tankmės išnyranti istorinė pilis, stovinti ant kalvos ir atsispindinti tvenkiniuose. Vietos estetiką išryškina pilį juosianti penkių plastiškų tvenkinių sistema, sukurta keliais pylimais patvenkus upelį.

Šį tapybišką slėnį supa apželdintos kalvos, parko kraštovaizdžio apžvalgos ir poilsio vietas apjungia vingiuotų takų tinklas, be to, tai atviro tipo parkas: properšos susieja vidines erdves ir apylinkes. Medynuose vyrauja vietinė augalija su svetimžemiais akcentais, išsiskiria medžiai ant kalvų, šimtamečių liepų, klevų eilės pietinėje parko dalyje, tuopos, gluosniai, dekoratyvūs krūmai prie tvenkinių. Seniausias ąžuolas netoli pilies – istorinio ąžuolyno reliktas.

Šis parkas – kelių epochų palikimas, senesnės jo struktūros iš dalies išsaugotos naujesniame audinyje:

• XVII–XVIII a. čia buvo sodai, tvenkiniai, žvėrynas, rezidenciją supo miškai.
• XVIII a. pabaigoje sukurtas angliškas – peizažinis parkas, pastatytos kelios altanos.  Antikos dievybių skulptūros, tiltas, šiltnamiai retiesiems augalams, kiti elementai, atspindėję Gelgaudų kultūrinį akiratį.
• Po 1830–1831 m. sukilimo konfiskavus pilį, parkas buvo apleistas.
• Tarpukariu parkas atnaujintas vienuolių saleziečių iniciatyva, suprojektuota koplyčia ant kalvos, originalios pralaidos tarp tvenkinių. Projektą nutraukė II pasaulinis karas.
• XX a. II pusėje parkas restauruotas.
• Šiuo metu parke vyksta keturių etapų parko restauravimo darbai. 2021 m. įgyvendintas pirmasis etapas.

Simboliniai akcentai keitėsi: XVIII–XIX a. ryški europinė parkų ikonografija, XX a. atsigręžta į religiją bei Lietuvos istoriją – esą dviejose kalvelėse palaidoti kunigaikštis Vytenis ir jo žmona.