Ką galima pamatyti

Panemunės pilis yra geriausiai išlikusi renesansinė rezidencinė pilis Lietuvoje, atskleidžianti turtingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros sluoksnius. Tai įspūdingas pilies kompleksas – keturi korpusai, sudarantys uždarą kiemą. Šalia pilies – penki kaskadiniai tvenkiniai ir parkas.

Panemunės pilis išsiskiria savo efektingu dydžiu ir išlikusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančia sienų tapyba. Ypatinga vertybė yra skirtingų epochų ir jas atspindinčių stilių dermė: renesansas, barokas ir klasicizmas. Tokia meno stilių įvairovė ir nuolat keičiamos Vilniaus dailės akademijos ekspozicijos nepalieka abejingų nei mažų, nei didelių:

• Žemaitijos kunigaikštystės valdytojo, Žemaičių seniūno, reprezentaciniai apartamentai,
• klasicistinė sienų tapyba,
• XVIII a. pilies virtuvė su Vaistinėlės ekspozicija,
• archeologiniai radiniai,
• pilies kalėjimas,
• apžvalgos bokštas,
• parkas

   Panemunės pilis anksčiau turėjo keturis bokštus. Šiuo metu yra išlikę du. Vieną iš jų siūlome aplankyti ir iš 26,5 metrų aukščio pasigrožėti atsiveriančiais Panemunės pilies parko ir Panemunių regioninio parko vaizdais. Bokštą sudaro septyni aukštai ir rūsys. 

LEGENDINIS KALĖJIMAS

Bokšto pirmame aukšte, pro grindyse esančią angą, galima matyti beveik šešių metrų gylio rūsį. Ankstyvuoju pilies raidos laikotarpiu šiame rūsyje galėjo būti kalėjimas. Būtent su šiuo rūsiu apylinkėse ir siejamos įvairios sklindančios legendos, apie kurias galėsite išgirsti ekskursijos metu.

GELGAUDO BIBLIOTEKA

Antrame bokšto aukšte buvo pilies šeimininko Gelgaudo biblioteka. Laiptų iš pirmo aukšto į šią patalpą anksčiau nebuvo, nes biblioteka buvo dalis privataus pilies šeimininko Gelgaudo apartamento, kurį sudarė keturios patalpos – prieškambaris, miegamasis, garderobas ir biblioteka. Dabar šis istorinis pilies šeimininko apartamentas yra padalintas į dvi dalis – garderobą ir biblioteką galite aplankyti, lipdami į bokštą, o prieškambaris ir miegamasis tapo viešbučio numeriu, todėl jame galite apsistoti nakvynei.

APŽVALGOS AIKŠTELĖ 

Nuo Gelgaudo bibliotekos, įveikę dar penkis aukštus, atsidursite apžvalgos aikštelėje, įrengtoje bokšte 26,5 metrų aukštyje, iš kur atsiveria Panemunės pilies parko ir Panemunių regioninio parko panoramos.

   Panemunės parko kompozicinis centras – iš želdinių tankmės išnyranti istorinė pilis, stovinti ant kalvos ir atsispindinti tvenkiniuose. Vietos estetiką išryškina pilį juosianti penkių plastiškų tvenkinių sistema, sukurta keliais pylimais užtvenkus upelį.

Šį tapybišką slėnį supa apželdintos kalvos, parko kraštovaizdžio apžvalgos ir poilsio vietas apjungia vingiuotų takų tinklas, be to, tai atviro tipo parkas: properšos susieja vidines erdves ir apylinkes. Medynuose vyrauja vietinė augalija su svetimžemiais akcentais, išsiskiria medžiai ant kalvų, šimtamečių liepų, klevų eilės pietinėje parko dalyje, tuopos, gluosniai, dekoratyvūs krūmai prie tvenkinių. Seniausias ąžuolas netoli pilies – istorinio ąžuolyno reliktas.

Šis parkas – kelių epochų palikimas, senesnės jo struktūros iš dalies išsaugotos naujesniame audinyje:

• XVII–XVIII a. čia buvo sodai, tvenkiniai, žvėrynas, rezidenciją supo miškai.
• XVIII a. pabaigoje sukurtas angliškas  peizažinis parkas, pastatytos kelios altanos, Antikos dievybių skulptūros, tiltas, šiltnamiai retiesiems augalams, kiti elementai, atspindėję Gelgaudų kultūrinį akiratį.
• Po 1830–1831 m. sukilimo konfiskavus pilį, parkas buvo apleistas.
• Tarpukariu parkas atnaujintas vienuolių saleziečių iniciatyva, suprojektuota koplyčia ant kalvos, originalios pralaidos tarp tvenkinių. Projektą nutraukė II pasaulinis karas.
• XX a. II pusėje parkas restauruotas.
• Šiuo metu parke vyksta keturių etapų parko restauravimo darbai. 2021 m. įgyvendintas pirmasis etapas.

Simboliniai akcentai keitėsi: XVIII–XIX a. ryški europinė parkų ikonografija, XX a. atsigręžta į religiją bei Lietuvos istoriją – esą parko pietinėje pusėje esančiose dviejose kalvelėse palaidoti Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytenis ir jo žmona Vikinda.

   Reprezentaciniai apartamentai – tai didikų Gelgaudų, valdžiusių Panemunės pilį 1759–1832 m., svarbiausios priėmimams ir gyvenimui skirtos patalpos. Daugelis dvarų Lietuvoje buvo atnaujinti XIX a., todėl Panemunės pilies reprezentaciniai apartamentai, menantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, yra unikalūs ir leidžia patirti senosios Lietuvos didikų kasdienybę.   

Panemunę įsigijus Antanui Anuprui Gelgaudui, vėliau tapusiam Žemaitijos kunigaikštystės valdytoju – Žemaičių seniūnu, buvo atnaujinta pilis. Vietoj uždaros pilies, nugriovus šiaurinį korpusą, buvo suformuotas prancūziškas garbės kiemas, vadinamasis cour d’honneur, o pietiniame korpuse, taip pat pagal prancūzišką pavyzdį, suplanuoti reprezentaciniai apartamentai.

Reprezentacinį apartamentą, į kurį patenkama laiptais iš vestibiulio, sudarė šios patalpos:

• Prieškambaris,
• Dangiškasis salonas,
• Dvylikos kolonų salonas,
• Rožinis kabinetas (buduaras),
• Galerija,
• Valgomasis,
• Kredensas,
• Pokylių salė.

Panemunės pilies reprezentaciniuose apartamentuose išlikę sienų tapybos fragmentai (50-70 proc.) didžia dalimi liudija apie klasicizmo, ampyro ir bydermejerio stilių puošybos madas:

• klasicizmo tapytojai įkvėpimo sėmėsi iš XVIII a. Italijoje naujai atrastų antikinių paminklų dekoro, kurį neretai gana tiksliai pakartodavo, gėrėdamiesi ornamentų plastika ir ritmika, tačiau nesureikšmindami pirmtakų naudotų prasmių;
• reprezentatyvią ampyro ornamentiką XIX a. pradžioje propagavo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto rūmų dailininkai. Jų pasekėjai sugebėjo kartais visai nedidelėmis ornamentinėmis ar simbolinėmis detalėmis išryškinti galios ir valdžios idėjas. Klasicizmo ir ampyro stiliai egzistavo vienu metu, todėl jiems būdinga ornamentika retai aptinkama „švariu“ pavidalu. Interjeruose abu stiliai susiliedavo į vieną darnų junginį;
• jauki šeimyninio gyvenimo vizija ėmė sklisti XIX a. 2–4 dešimtmečiais iš vokiškų kraštų – Prūsijos ir Austrijos. Šiandien to laiko dailė žinoma bydermejerio stiliaus pavadinimu. Pastarasis laikotarpis taip pat yra susijęs su Europoje išpopuliarėjusia visuotinės sodininkystės idėja, kurią bydermejerio kūrėjai pritaikė tiek sienų tapyboje, tiek ir kurdami naujo tipo baldus. Nemažai išlikusių Panemunės pilies interjero puošybos elementų turi tiesioginių aliuzijų su sodų menu.

   Panemunės pilies virtuvė – unikali ekspozicjja, pristatanti XVIII a. pabaigos Lietuvos dvarų virtuvių ypatybes.  

Virtuvė pilies pietiniame korpuse buvo įrengta XVIII a. antroje pusėje, pilį valdant didikų Gelgaudų šeimai. Ankstesnė virtuvė, kurios pėdsakus aptiko archeologai, buvo senuosiuose Eperješų rūmuose, rytiniame pilies korpuse (planuojami korpuso restauravimo darbai).

Taigi, ši naujoji didikų Gelgaudų virtuvė jau galėjo atliepti ir naujosios – prancūziškos – virtuvės, vadinamosios cuisine nouvelle, kryptį, kuri nuo XVIII a. vidurio plito ir Lietuvoje. Virtuvės, arba dažniausiai Lietuvoje buvę atskiri virtuvės pastatai, vadinamosios virtuvinės oficinos, buvo skirtos maistui ponų šeimoms ir svečiams ruošti. Dažnai jose gyveno virėjas su padėjėjais. Panemunės pilies virtuvė integruota į bendrą pilies struktūrą, bet jos išplanavimas būdingas kitų dvarų virtuvėms. Virtuvę sudaro:

• pagrindinė virtuvės patalpa, vadinamoji kuknia, 
• kepykla, vadinamoji piekarnė,
• maisto podėlio patalpa, vadinamoji  spižarnė su Vaistinėlės ekspozicija.
• virtuvės kambarys, vadinamoji kuknios stancija.   

Skamba intriguojančiai? Apsilankykite virtuvės ekspozicijoje ir išsiaiškinkite šias archaiškas Lietuvos dvarų virtuvių paslaptis!