Restauracija

Pilis keičia savininką. Naujos paskirties beieškant

• 1919–1939 m. Lietuvos Respublika vykdė Žemės reformą, kurios metu didieji dvarai ypač nukentėjo – jiems buvo palikta tik po 80 ha žemės. 1924 m. Panemunės valdą (dvarą su 4 palivarkais, 292 ha) iš grafienės Marijos Puslovskytės Tiškevičienės perėmė valstybė. Keturis šimtus metų Panemunėje vykdyta tradicinė dvarininkų veikla – žemės ūkis – nutrūko. 
• Pradėta ieškoti naujos pilies paskirties. Idėjų būta įvairių: pradžioje galvota įrengti observatoriją, o šalia pilies pastatyti naują saleziečių kongregacijos centrą su aspirantų kolegija. Deja, šie projektai liko neįgyvendinti, laikiniems poreikiams buvo pritaikyta tik dalis palivarko statinių. Saleziečių veikla sustojo, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. 
• XX a. 6 deš. pradėti tyrimai, buvo nuspręsta pilyje įkurti turistinę bazę. Buvo siūlyta restauravimo metu atkurti renesansinį XVII a. pradžios pilies ansamblį arba abiejų ankstyvųjų raidos etapų (renesanso ir baroko) laikotarpių vaizdą, tačiau klasicistinį periodą siūlyta nugriauti. Projektas nebuvo finansuotas. 
• XX a. 8 deš. pasiūlyta pilyje įrengti LTSR aukštųjų mokyklų mokslininkų kūrybos namus. 1978−1979 m. parengtame pilies restauravimo ir pritaikymo projekte vis dar siūlyta atstatyti renesansinę pilį, tačiau klasicistinę sienų tapybą jau norėta konservuoti ir restauruoti. Visgi jokių konkrečių darbų imtasi nebuvo. 

Pirmas dešimtmetis: nauja pilies vizija – Vilniaus dailės akademijos kūrybos ir poilsio namai 

• 1982 m. kovo 12 d. Jurbarko raj. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu, Panemunės pilis ir parkas buvo perduotas Lietuvos TSR valstybiniam dailės institutui. 
• Nors šeimininkas pasikeitė, tačiau idėja pilį pritaikyti LTSR aukštųjų mokyklų kūrybos namų paskirčiai pradžioje dar išliko (vadovas – R. Anusevičius, autorius – Žybartas Simonavičius). Toliau tęsti įvairūs tyrimai, buvo parengtas restauravimo ir pritaikymo eskizinis projektas. Pagal pritaikymo projektą  numatyta atstatyti šiaurinį korpusą, o vakariniame korpuse įrengti gyvenamąsias patalpas ir maitinimo įstaigą. 
• 1986 m. atlikus projekto korektūrą, 1987 m. buvo pradėti darbai. Pirmajame etape pradėta įrengti vakarinį korpusą su pietvakarių ir šiaurės vakarų bokštais. Šiaurinio korpuso rūsiai parengti katilinės įrengimui. Antrajame etape buvo planuojama restauruoti pietinį ir rytinį korpusus bei atstatyti šiaurinį korpusą. 
• 1989−1990 m. atkreiptas dėmesys, kad projekte yra netikslumų ir klaidų, todėl nuspręsta suformuoti naują restauravimo-pritaikymo užduotį ir pritaikyti pilį siauresnei paskirčiai – Vilniaus dailės akademijos kūrybos ir poilsio namams. 
• 1989 m. perdavus pilies tvarkybos darbus ir autorinę priežiūrą vykdyti architektei Liudmilai Marijai Perevičienei, o architektūrinės dalies autore paskyrus architektę Eleną Šarkauskaitę, 1991 m. buvo pakoreguotas restauravimo ir pritaikymo projektas. 
• Pakoregavus projektą, iš esmės išliko vakarinio korpuso idėja ten įrengti viešbutį su kavine. Pietinio korpuso vaizdą jau siūlyta išsaugoti bei pritaikyti VDA kūrybiniams poreikiams. Planuota pirmame aukšte ir rūsyje įrengti dirbtuves dailininkams ir eksponuoti pilies interjerą, o antrame – parodų ir iškilmių sales bei poilsio kambarius, rūbinę ir tualetą. 

Antrasis dešimtmetis: rytinio korpuso tūrio atkūrimas

• 1994 m. suskubta gelbėti sparčiai nykstantį rytinį korpusą. Gražina Jarmalienė ir restauratorius Rimgaudas Miliukštis parengė projektą, kuriuo siekta sutvirtinti konstrukcijas ir atkurti tūrį. 
• Projektas įgyvendintas 1998 metais, tačiau įrengti pastato nespėta. Tokio pavidalo tūris tebėra ir šiandien. 

Trečiasis dešimtmetis: vakarinio korpuso pritaikymas viešbučio ir kavinės funkcijai

• 2004 m. buvo sugrįžta prie restauravimo darbų, buvo parengta galimybių studija ir pilies restauravimo bei pritaikymo turizmo reikmėms projektas (AB „Kauno PRPI“, projekto vadovė – Diana Pikšrienė). 
• Nuo 2009 m. Panemunės pilyje, panaudojant ES paramą, buvo įvykdyti keli pilies tvarkybos etapai, kurie leido dalį patalpų pritaikyti kultūrinės veiklos ir turizmo tikslams. Sėkmingai įgyvendinus projektą „Panemunės pilies pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms: vakarinio ir dalies pietinio korpuso su šiaurės vakarų ir pietvakarių bokštais rekonstrukcija“ (projekto įgyvendinimo vadovė – Vidutė Povilauskaitė, projektavimo darbų vadovė – archit. Gražina Jarmalienė), buvo sutvarkytas ir įveiklintas vakarinis korpusas su pietvakarių ir šiaurės vakarų bokštais. 
• Vakariniame korpuse 2014 m. įsikūrė viešbutis ir restoranas, dalyje pietinio – konferencijų salė (istorinė pilies pokylių salė), o septynių aukštų bokštas (26,5 m) pritaikytas kaip apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria ne tik įspūdingi Pilies kraštovaizdžio, architektūros draustinio, vaizdai, bet ir gerokai platesnė Panemunių regioninio parko panorama. 
• Dar vieno projekto „Panemunės pilies Pietinio korpuso tvarkybos darbai ir pritaikymas visuomenės reikmėms“ dėka, buvo sutvarkyta dalis pietinio korpuso pirmo aukšto patalpų. Šios, buvusios XVIII a. pilies virtuvės patalpos, pritaikytos kaip istorinės virtuvės ekspozicinė erdvė ir edukacijų klasė. Tai unikali, vienintelė tokio pobūdžio ekspozicija, pristatanti XVIII a. dvarų virtuvės architektūrą bei interjerą. Remiantis archeologiniais radiniais, tyrimais ir analogais, kepykloje buvo atkurtos dvi krosnys, o pagrindinėje virtuvės patalpoje – virenė. Pasitelkiant interaktyvias priemones (garsą, vaizdą, kvapą), kuriama unikali lankymo patirtis.  

Ketvirtasis dešimtmetis: pietinio korpuso pritaikymas muziejaus-galerijos funkcijai

• 2012 m. parengtas ir pilies rūmų pietinio korpuso sutvarkymo projektas (vadovas – archit. Rimas Grigas), kuriuo remiantis, 2019 m. pradėtas įgyvendinti naujausias projektas − „Panemunės pilies Pietinio korpuso tvarkybos darbai ir pritaikymas visuomenės reikmėms“.  
• Projektu buvo siekiama atskleisti vertingas pilies istorines, memorialines, architektūrines ir menines savybes, skirtas naujų kultūros paslaugų prieinamumo skatinimui bei  kultūrinės veiklos dalyvių skaičiaus didinimui. 
• Baigus restauruoti Panemunės pilies pietinį korpusą, kuriame yra svarbiausios istorinės reprezentacinės erdvės, nuo 2021 m. liepos mėn. buvo pradėta kurti interaktyvi ekspozicija, įvairios kultūros paslaugos. 
• 2021 m. baigti pirmojo etapo (iš numatytų keturių) parko pritaikymo lankymui darbai.

Penktasis dešimtmetis – rytinio korpuso pritaikymas VDA bendruomenės kūrybos ir poilsio funkcijai 

•  2020 m. parengtas ir pilies rūmų rytinio korpuso sutvarkymo projektas (vadovas – archit. Rimas Grigas), kuriame numatyta:
  •    įrengti kūrybos ir poilsio erdvę VDA bendruomenei; 
  •    pabaigti tvarkyti pietinio korpuso rūsį, jame įrengiant VDA bendruomenės klubą;
  •    palėpės erdvėje įrengti muziejaus fondų saugyklas;
  •    tęsti parko pritaikymo lankymui darbus. 

Asmenys – tyrėjai, architektai, inžinieriai, projektų autoriai, vadovai, archeologai, paveldosaugos ekspertai, restauratoriai – palikę pėdsakus, 1939–1998 m. restauruojant Panemunės pilį:

A. Mošinskis, S. Abramauskas, H. Zvolinskas, S. Pinkus, K. Mekas, J. Šeibokas, A. Umbrasas, Ž. Simonavičius (nuo 1994 m. – Simonaitis), A. Urbštas, E. Milčiūtė, Abramauskas, V. Zubovas, E. Budreika, Urbikas, S. Lapienytė, Konstantinavičius, R. Anusevičius, A. Lisanka, S. Lasavickas, R. Glinskis, N. Kitkauskas, E. Purlys, R. Batūra, A. Miškinis, A. Pilypaitis, J. Glemža, S. Mikulionis, E. Prancūzevičienė, L. Perevičienė, E. Šarkauskaitė, I. Baliulytė, A. Žalnierius, G. Jarmalienė, R. Miliukštis.