Kūrybinės dirbtuvės
Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies kūrybinės dirbtuvės įsikūrusios istorinio dvaro ūkiniame kieme. Pastatų komplekse, išlaikiusiame įvairių skirtingų laikotarpių autentiškų fragmentų, yra įkurtos kūrybinėms veikloms skirtos studijos.
Esant poreikiui, čia galima apsistoti nakvynei.
Norinčius kurti VDA Panemunės pilies Kūrybinėse dirbtuvėse kviečiame kreiptis el. p. residence@panemunespilis.lt arba tel. nr. +370 614 29 706
TRUMPA PASTATŲ KOMPLEKSO ISTORIJA
Eperješų ir Gelgaudų laikais šis palivarkas atliko ūkinio dvaro kiemo funkciją. Įvykdžius 1922 m. žemės reformą, 1924-1925 metais Panemunės dvarą buvo nuspręsta parduoti iš varžytinių. Dėl Panemunės pilies pardavimo buvo kilę daug diskusijų – pradžioje komisija nenorėjo jos parduoti, vėliau dvaro pirkėjas, iš Skirsnemunės kilęs, Amerikoje gyvenęs kunigas Antanas Petraitis, pirkti pilį už pasiūlytą 82 tūkst. litų sumą atsisakė. Po derybų ir įgalioto Skirsnemunės klebono V. Semenavičius kreipimosi į prezidentą, buvo priimtas susitarimas, kad A. Petraitis perims pilį savo žinion: ją sutvarkys, įrengs observatoriją, tačiau galiojo viena sąlyga – po jo mirties pilis liks valstybės žinioje (tiksliau Lietuvos universitetui).
Kunigo Antano Petraičio užmojų būta didelių – Amerikoje gyvendamas jis rinko pinigus, kad Lietuvoje galėtų įkurti mokslo ir švietimo centrą jaunimui. Būdamas JAV, nupirko teleskopą, kuris turėjo atsidurti Panemunės pilies bokšte. Deja, amerikiečiams susizgribus, kad planuojama iš šalies išvežti vieną galingiausių teleskopų, šis buvo sulaikytas muitinėje.
Kunigas Antanas Petraitis mirė 1933 m. balandžio 25 d., palikęs testamentą, kviečiantį saleziečių vienuolius atvykti į Lietuvą ir įkurti švietimo centrą jaunimui. Saleziečiai, Panemunėje įsikūrę 1934 m. rudenį, vietovę pavadino Vytėnais. Čia atvyko kunigai Antanas Skeltys, Jonas Žemaitis bei broliai Juozas Bilevičius, Feliksas Kudirka ir Pranciškus Sakevičius. Saleziečiai tapo ne tik apylinkių, bet ir visos Lietuvos šviesuomenės centru – ugdė amatininkus, mokė vaikus, užsiėmė kultūrine ir teologine veikla.
1948 m. saleziečiai galutinai paliko Vytėnus. 1949 m. vienuolyno pastatuose buvo įkurta Mašinų ir traktorių stotis. Nuo 1963 m. iki 2013 m. – Vytėnų pagrindinė mokykla, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.