Rezidentai

2024 m. spalio 7 – lapkričio 8 d. pas mus rezidavo matematikas Martynas Miliauskas lydimas draugės architektės Emilijos. Dalinamės jų mintimis apie nuveiktus darbus bei potyrius:

„Kartu su Emilija spalio pradžioje atvykome mėnesiui į menininkų rezidenciją Panemunės pilyje. Rezidencijos tikslas buvo vykdyti tyrimą vienos specifinės tiesos formuluotės („tiesa yra produktas dviejų priešpriešoje esančių tiesų aibių”) klausimu. Planas per šį laikotarpį buvo perprasti egzistuojančias tiesos teorijas, duoti sau laiko ir erdvės suprasti ar minėtas apibrėžimas kažko vertas ir suformuluoti argumentą esė formatu.

Pradžioje atvykus buvo poros dienų apsipratimo periodas, nes esu įpratęs svarbiausius dalykus apmąstyti pasivaikščiodamas, tai užtruko, kol radau savo „apėjimo ratą”. Bet po to buvo tiesiog tobulai produktyvūs rytai: išgeri kavos, užkopi iki Vytėnų koplyčios, tada nusileidi iki kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapo, apsisuki ir trauki link Gelgaudų ąžuolo, galiausiai grįžti į pilį. Jeigu reikia daugiau laiko struktūruoti mintims, yra daug gerų diviacijų pakeliui. Visą laiką esi tyloje, apsuptas gamtos, kaimo, pilies ir idiliškos jų harmonijos. Taip, pradedi darytis poetu.

Po pietų mėgiamas produktyvumo hack’as būdavo traukti link Kartupėnų piliakalnio. Nuo piliakalnio prasideda ilga tiesioji su vaizdu iš aukštai į Nemuną. Nulis žmonių aplink, tolumoj tik laukai. Gerai, mačiau per visą mėnesį gal du žmones, viena mynė dviratį, o kitas ėjo link karvės. O hack’as tame, kad gali eit be jokio spaudimo rašyt, bet su įjungtu garso įrašymu ant telefono. Jei kažkas kyla iš tylos ir nuobodulio, tai tiesiog garsiai diktuoji. Jei niekas nešauna į galvą, tai nešauna, padegini kalorijas, pasikrauni baterijas.

Tiesą sakant, reflektuodamas dabar baltu pavydu žiūriu į šitą mėnesį. Konkretaus termino buvimas, izoliacija nuo miesto šurmulio ir pasaulio naujienų. Pervargsti, išeini pasivaikščiot aplink pilį, po kaimą, piliakalnius ir t. t. Per būtą laiką parašiau kelias esė versijas, galiausiai išsirinkau tą kurios naratyvo forma buvo įkvėpta M. C. Ešerio paradoksinių iliustracijų. Paturėjau ir mini egzistencinių krizių, susijusių su esė kaip formato argumentatyviniu stiprumu. Pats tas faktas, kad aš čia „tiesos ieškau”, irgi sunkiai gulėjo. Toks, atrodė, karšto oro pūtimas. Galiausiai nusprendžiau šalia esė dar sukurti tinklapį teiginių tiesos suformavimui ,paremtą minėtu tiesos apibrėžimu. Ko pasekoje supratau, kad niekad net nesusimąsčiau, jog kiekviena „tiesos mašina” mūsų visuomenėje, ar tai būtų Wikipedia, ar mokslas, ar ChatGPT, kiekviena iš jų pagal nutylėjimą naudoja tam tikrą tiesos teoriją, kad uždėtų tiesos „štampą” prieš pateikiant tą tiesą mums.”