Panemunės pilies parkas – kelių epochų palikimas. XVII–XVIII a. čia buvo sodai, tvenkiniai, žvėrynas, rezidenciją supo miškai. XVIII a. pabaigoje sukurtas angliškas-peizažinis parkas. Šiandien medynuose vyrauja vietinė augalija su svetimžemiais akcentais. Seniausias ąžuolas netoli pilies –
istorinio ąžuolyno reliktas. Šioje parodoje pristatomas Panemunės pilies parko arbaras (lot. arbar – medis) – sumedėjusių augalų rinkinys. Iki XVIII amžiaus tokioms džiovintų augalų kolekcijoms apibūdinti buvo vartoti įvairūs terminai, pavyzdžiui, hortus siccus (sausas sodas), todėl šio istorinio parko arbaro parodoje senasis pavadinimas vėl išnyra iš amžių užmaršties.